STRAIPSNIS NĖRA TRĘŠIMO PLANAS.Tai tik rekomendacijos.Jums priimtiną tręšimo būdą renkatės patys.

Pertręšti braškių negalima, ypač azotu, nes tuomet kerai augins lapiją, o uogos bus smulkios ir greitai pus.

Netręštose mėšlu dirvose vertingos kompleksinės trąšos su mikroelementais, turinčios mažai azoto, bet daugiau kalio ir fosforo. Tačiau negalima berti trąšų su chloru, todėl tręšiama kalio sulfatu arba kalio magnezija, jeigu trūksta magnio.

Pagrindiniam braškių tręšimui tinka  NPK 2:16:21 su mikroel, NPK 6:11:24,

2:11:22 su mikroelementais,

  NPK 6:20:30,

 „Hydrokomplex“ NPK 6:16:22 su siera, kalciu ir magniu

 NPK 6:23:30 ir kt.

*Pavasarį pasodintos braškės tręšiamos 12-15 kg/a azoto trąšomis. Pusė normos išberiama, kai išauga 1-2 lapeliai, kita pusė – birželio viduryje.

 *Rudenį sodintos braškės azoto trąšomis tręšiamos irgi pavasarį po 12-15 kg/a: pusė normos išberiama anksti pavasarį, kita pusė – gegužės pabaigoje. 

*Derantis braškynas azoto trąšomis tręšiamas nuskynus uogas – 9-15 kg/a, jeigu 1-2 metais trūksta kalio ir fosforo trąšų, jų beriama tuoj po derliaus nuėmimo.

*Žydinčios braškės tręšiamos nitraboru 1 kg/a; tuomet geriau mezga ir uogos būna tvirtesnės.

*Nepalankiomis sąlygomis braškių augimą ir derėjimą skatina tręšimas per lapus (0,5 proc. nitrofolo NPK 8:11:35 su mikroelementais ir 0,7 proc. “Fertixcare” NPK 7:27: 25) ir 0,5 proc. kalcio salietra. Šių trąšų tirpalais braškės purškiamos kas 7-10 dienų.

Pagrindiniam tręšimui labiausiai tinka „Cropcare“ NPK 5:14:28 arba 8:12:23, arba 10:10:20.

Apsimoka naudoti tik kompleksines trąšas be chloro su mikroelementais, nes, patręšus vienanarėmis trąšomis, dirvoje randama mažiau maisto medžiagų, negu patręšus kompleksinėmis trąšomis .Prieš sodinimą rudenį reikia išbarstyti po 40-60g/kv.m „Cropcare“ NPK 8:12:23 arba 5:14:28 trąšų. 1-3 metais šių trąšų pavasarį ir po derliaus nuėmimo išberiama po 30 g/kv.m.

* Žydėjimo pradžioje augalai patręšiami po 20 g/kv.m kalcio salietra. 

*Braškėms naudingas tręšimas per lapus: “Ferticare” 6:14:30 (20ml/10 l vandens) arba tokia pačia kalcio salietros tirpalo koncentracija. 

*Kad greičiau prigytų ir sparčiau augtų, į sodinimo duobutes arba po sodinimo 1-3 kartus kas 7-10 dienų rekomenduojama braškes palaistyti  humistaro tirpalu. Jis padeda augalams greičiau priprasti prie naujų augimo sąlygų, sparčiau vystosi pridėtinės šaknys. 0,2 proc. (10-20 ml/10 l vandens)koncentracijos tirpale patartina mirkyti daigus, nes tai gydo šaknelių žaizdas ir augalai greičiau prigyja. 

*Jeigu pasodinti augalai sunkiai auga, orai būna nepalankūs, daigų šaknijimąsi didina trąša “Rutter AA BIOSTIMULIATORIUS, TRĄŠOS, VEIKIANČIOS PER DIRVĄ IR PURŠKIANT ANT LAPŲ, SKIRTOS ŠAKNIJIMUISI PAGERINTI IR SUBALANSUOTAM AUGIMUI UŽTIKRINTI ”.

1)Laistomi keletą kartų  0,1-0,2 proc. tirpalu (10-20 ml/ 10 l vandens)

2)Purškiami per lapus  :  1-2 l / ha Rutter į 200-400 l vandens prieš žydėjimą,po pasodinimo praėjus 10-15 dienų.

.

*Intensyvaus žydėjimo metu braškės tręšiamos uogų mezgimą skatinančiomis trąšomis:

1) boro trąšomis

2)kalcio trąšomis(suteikia uogoms tvirtumą)

Žydėjimo pradžioje augalai purškiami “Boramin Ca” du kartus (po 20-40 ml/10 l vandens). Papildomai žiedams mikroelementų duoda “Aton AZ” tirpalas, kurį galima įmaišyti su jau minėtuoju tirpalu. Šią trąšą (turinčią geležies, mangano ir kitų mikroelementų) patartina naudoti, kai dirvos pH yra daugiau kaip 7. Tuomet augalų lapai būna pažeisti chlorozės, ir derlius prastėja. 

* Braškėms kenkia ankstyvosios šalnos. Tuomet gali padėti “Final K”, augalus nupurškus anksti pavasarį arba po derliaus nuėmimo. „Ši trąša gerina augalų atsparumą šalčiui, sausrai, uogos būna atsparesnės puviniams, odelė tvirtesnė, – vardija gerąsias “Final K” savybes. – Be to, šios trąšos tirpalas intensyvaus derėjimo metu braškes pamaitina magniu ir kaliu.“

Būtina atkreipti dėmesį ir į laistymą. Pagal dirvos drėgmę ir augalų poreikį sausais metais braškės laistomos 1-2 kartus prieš žydėjimą, 2-3 kartus derėjimo metu ir 1-2 kartus po derliaus nuėmimo.

Kokius trąšų trūkumo požymius rodo braškių lapai

  1. Kai trūksta azoto, augalai prastai auga ir dera, lapai būna šviesūs, gelsvoki, seni – parausvėję nudžiūva. Jeigu šie požymiai atsiranda augimo ir derėjimo metu, nuskynus uogas būtina gausiai patręšti azotu.
  2. Kai trūksta fosforo, jauni lapai būna rudi ir maži, seni lapai – su žydrai kreminėmis dėmėmis. Tai ypač išryškėja šaltu oru, kai trūksta drėgmės, dirva šarminė. Blogai mezga uogas.
  3. Be kalio senų lapų pakraščiai būna raudonai rudi, jie net apdžiūva.
  4. Kai trūksta magnio, lapai pasidaro raudonai rudi, tarp gyslų atsiranda pailgų dėmių, kurios apima visą lapą.
  5. Rūgščiose dirvose džiūva lapų viršūnės, jauni ir seni lapai atrodo kaip apdeginti, susiraukšlėję, deformuoti, uogos mažos.
  6. Boro trūkumą rodo dideli geltoni lapai.